Apie mus

Lietuvos parolimpinis komitetas (toliau LPOK) yra savarankiška Lietuvos Respublikos neįgaliųjų sporto organizacija, vadovaujanti ir koordinuojanti parolimpinį judėjimą Lietuvoje. LPOK  teisinė forma – asociacija.

Lietuvoje veikia 4 nacionalinės neįgaliųjų sporto organizacijos: Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK) su trimis neįgaliųjų sporto federacijomis, kurios yra LPOK steigėjos – Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (su judėjimo sutrikimai), Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Federacijų nariai yra  32 žmonių su įvairiomis negalėmis sporto klubai, kuriuose sportuoja daugiau nei 3 tūkst.  žmonių su negalia.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas jau penkioliką metų su pertrauka yra Vytautas Kvietkauskas, 2009-2014 m. buvęs ir Europos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto nariu, generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis.

Daugumos Lietuvos žmonių su negalia sporto organizacijų struktūra atitinka pasaulinę neįgaliųjų sporto struktūrą.

Tikslai, uždaviniai, veikla

  • Koordinuoti parolimpinį judėjimą Lietuvoje, integruoti neįgaliųjų sportą į bendrąją šalies sporto sistemą, sudaryti neįgaliems sportininkams tokias pat kaip ir sveikiesiems treniruočių sąlygas siekti sportinių rezultatų.
  • Prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą;
  • Plėtoti, remti, puoselėti parolimpinį judėjimą ir neįgaliųjų sportą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos parolimpiniams interesams tarptautiniame parolimpiniame judėjime;
  • Drauge su Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF) ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) rūpintis sportininkų rengimu, atranka ir dalyvavimu parolimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose;
  • Remti ir skatinti mokslinius darbus, mokymo programas, pasiekimus neįgaliųjų sporto ir reabilitacijos klausimais;
  • Demokratizuoti Respublikos neįgaliųjų sportą, siekti, kad vasaros ir žiemos parolimpinėse žaidynėse dalyvautų daugiau sunkesnės negalės sportininkų, skatinti moteris aktyviau dalyvauti parolimpiniame judėjime, šalinti iš neįgaliųjų sportinio judėjimo viską, kas prieštarauja parolimpiniams idealams ir principams;
  • Plėsti Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacijų tarptautinius ryšius;
  • Puoselėti Lietuvos neįgaliųjų sportinio judėjimo istoriją, rūpintis jos aprašymu, saugojimu ir propagavimu, skatinti neįgaliųjų sporto teorijos nagrinėjimą ir taikymą praktikoje;
  • Ginti Lietuvos neįgaliųjų sportininkų, jų trenerių ir kitų neįgaliųjų sportiniam judėjimui nusipelniusių šalies gyventojų interesus;
  • Neįgaliųjų sportinio judėjimo interesais bendradarbiauti su valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, grindžiant bendradarbiavimą nepriklausomais tarpusavio santykiais ir gera valia.
  • Praktikuojamos tokios sporto šakos: lengvoji atletika, dziudo, golbolas, plaukimas, šoudaunas, krepšinis, stalo tenisas, lauko tenisas, orientavimasis,  tinklinis, biliardas, bočia, sunkioji atletika, jėgos trikovė, šaškės, šachmatai ir sportinė žūklė.

Finansavimas

Lietuvoje neįgaliųjų sporto programos yra finansuojamos valstybės per Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie SADM.

 2017–2020 M. LIETUVOS PAROLIMPINIO KOMITETO VEIKLOS STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

2017–2020 metų Lietuvos parolimpinio komiteto (toliau LPOK) veiklos strategija (toliau – Strategija) yra ilgalaikė strategija, apimanti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų asmenų sporto plėtros, jų integracijos  į visuomenės gyvenimą sritis.

Lietuvos parolimpinis komitetas yra savarankiška Lietuvos Respublikos neįgaliųjų sporto organizacija, vadovaujanti ir koordinuojanti parolimpinį judėjimą Lietuvoje. LPOK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Tarptautinio parolimpinio komiteto ir Europos parolimpinio komiteto konstitucijomis, parolimpiniais principais, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, LPOK įstatais, rūpinasi, kad būtų išlaikyta LPOK autonomija, Lietuvos parolimpinis judėjimas saugomas nuo politinio, ekonominio, religinio ir kitokio spaudimo.

II. STRATEGIJOS SĄSAJOS SU VALSTYBĖS SPORTO POLITIKA

2017–2020 m. Lietuvos parolimpinio komiteto veiklos strategija parengta, remiantis „2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 (Žin., 2011, Nr. 41–1942), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymu (Žin., 1996, Nr. 9-215), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (Žin., 1991-12-13, Nr. 249-0), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija ir jos fakultatyviu protokolu, ratifikuotu Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr. XI-854 (Žin., 2010, Nr. 67-3350), kitais LR teisės aktais. Konvenciją ratifikavusios valstybės įsipareigoja, kad visos nacionalinės teisės nuostatos, politika bei programos atitiktų Konvencijoje įtvirtintas neįgaliųjų lygių teisių nuostatas visose gyvenimo srityse, t. y. užtikrintų švietimo, sporto, užimtumo, transporto, infrastruktūros, aplinkos prieinamumą, dalyvumą visuomenėje, neįgalių asmenų lygybę prieš įstatymą ir savarankiško gyvenimo užtikrinimą.

Su sporto plėtra susijęs LR Vyriausybės strateginis tikslas – kelti žmonių, taigi ir neįgaliųjų, gerovę, stiprinti šeimą, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti aukštos kokybės užimtumą, užtikrinti sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką, siekti tolesnės kaimo ekonominės ir socialinės plėtros, taip pat užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą.

Ši koncepcija įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 patvirtinta Nacionaline žmonių su negalia socialinės integracijos 2013-2019 metų programa.

III. STRATEGIJOS VIZIJA IR PRIORITETAI

Vizija – neįgalieji sportininkai nediskriminuojami dėl negalios, t. y., visuose lygmenyse jie turi lygias galimybes kaip ir sveikieji sportininkai (sporto bazių pritaikymas ir prieinamumas, finansavimas, rentos, premijų dydžiai ir t. t).

Prioritetai:

3.1. Pasirengti ir dalyvauti Tokijo parolimpinėse žaidynėse;

3.2. Daugiau neįgalaus jaunimo įtraukti į sportinį judėjimą, ugdyti naują sportininkų pamainą;

3.3. Pasiekti, kad sporto mokyklose būtų daugiau neįgalių sportininkų ir jų trenerių, o kandidatai į Tokijo parolimpines žaidynes būtų rengiami parolimpiniame sporto centre, tokiomis pat sąlygomis kaip ir olimpiečiai;

3.4.  Tarptautinis bendradarbiavimas;

3.5. Atstovavimas neįgaliesiems sportininkams visose valdžios struktūrose, siekiant palankių sprendimų rūpimais klausimais;

3.6. Neįgaliųjų sporto vaidmens visuomenėje didinimas.

IV. STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

LPOK tikslas – koordinuoti parolimpinį judėjimą Lietuvoje, integruoti neįgaliųjų sportą į bendrąją šalies sporto sistemą, neįgaliesiems sportininkams, kaip ir sveikiesiems, sudaryti tokias pat treniruočių bei varžybų sąlygas ir galimybes siekti sportinių rezultatų.

LPOK uždaviniai:

4.1. Prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą;

4.2. Vykdyti priimtą LPOK veiklos programą;

4.3. Plėtoti, remti, puoselėti parolimpinį judėjimą ir neįgaliųjų sportą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos parolimpiniams interesams tarptautiniame parolimpiniame judėjime;

4.4. Drauge su Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF), Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) ir Parolimpinio sporto rėmimo fondu rūpintis sportininkų rengimu, atranka ir dalyvavimu parolimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose, bei kituose svarbiausiuose pasaulio sporto renginiuose;

4.5. Demokratizuoti Respublikos neįgaliųjų sportą, siekti, kad vasaros ir žiemos parolimpinėse žaidynėse dalyvautų daugiau sunkesnės negalios sportininkų, skatinti neįgalias moteris bei neįgalųjį jaunimą aktyviau dalyvauti parolimpiniame judėjime, šalinti iš neįgaliųjų sportinio judėjimo tai, kas prieštarauja parolimpiniams idealams ir principams;

4.7. Neįgaliųjų sportinio judėjimo interesais bendradarbiauti su valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, bendradarbiavimą grįsti nepriklausomais tarpusavio santykiais ir gera valia;

4.8. Rūpintis, kad būtų išlaikyta visiška LPOK autonomija, saugoti Lietuvos parolimpinį judėjimą nuo politinio, ekonominio, religinio ir kitokio spaudimo.

V. LPOK VEIKLOS PROGRAMA 2017–2020 m. LPOK VEIKLOS STRATEGIJAI ĮGYVENDINTI

LPOK veiklos programa:

5.1. Užtikrinti tinkamą Lietuvos parolimpinės rinktinės pasiruošimą ir dalyvavimą parolimpinėse žaidynėse Tokijuje 2020 m.;

5.2. Nuolat siekti, kad parolimpinių žaidynių kandidatai pasiruošti žaidynėms gautų tokį patį finansavimą iš valstybės biudžeto kaip ir sveikieji sportininkai. Pasitelkti rėmėjus, kad iš dalies būtų finansuojamas jaunų sportininkų, galimų kandidatų į parolimpinę rinktinę, jų trenerių darbas priklausomai nuo pasiektų rezultatų;

5.3. Parengti bei patvirtinti sportininkų atrankos į Europos ir pasaulio čempionatus, parolimpines žaidynes kriterijus;

5.4. Kasmet parengti žmonių su skirtinga negalia rinktines dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose, kituose svarbiausiuose sporto renginiuose, kuriuos vykdo tarptautinis ir Europos parolimpiniai komitetai;

5.5. 2020 m. parengti ir išleisti informacinį leidinį apie Lietuvos parolimpinę rinktinę Tokijo parolimpinėms žaidynėms;

5.6. 2020 m. sukurti Lietuvos parolimpinės rinktinės, vyksiančios į Tokijo parolimpines žaidynes, narių ženklus ir įteikti juos sportininkams;

5.7. Kiekvienais metais tvirtinti Lietuvos parolimpinę rinktinę;

5.8. Visokeriopai remti sporto klubus, LASF, LNSF, skatinti jaunimo, moterų ir sunkios negalios sportininkų programas;

5.9. Nuolat tarpininkauti sporto klubams, bendradarbiaujant su savivaldybėmis, siekti, kad sporto klubuose dirbtų etatiniai sporto treneriai ir sportinio darbo organizatoriai;

5.10. Nuolat bendradarbiauti su šalies sveikųjų sporto federacijomis;

5.11. Kelti sporto organizatorių bei neįgaliųjų specifinių sporto šakų: golbolo, tinklinio sėdint, vežimėlių krepšinio, bočios ir kitų neįgaliųjų sporto šakų teisėjų kvalifikaciją, organizuoti seminarus. Deleguoti įvairių sporto šakų trenerius dalyvauti kvalifikacijos kėlimo seminaruose, kai juos organizuoja atskirų sporto šakų federacijos;

5.12. Siekti, kad būtų įkurtas Lietuvos parolimpinis sporto centras arba Olimpiniame sporto centre atsirastų neįgaliųjų skyrius;

5.13. Kasmet dalyvauti Tarptautinio ir Europos parolimpinių komitetų veikloje, teikti pasiūlymus, palaikyti draugiškus ryšius su kaimyninių valstybių neįgaliųjų sporto organizacijomis;

5.14. Savo veikloje vadovautis šalies „2010–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija“ ir siekti ją įgyvendinti;

5.15. Teikti pasiūlymus ir dalyvauti rengiant kasmetines Lietuvos kūno kultūros ir sporto bei Neįgaliųjų reikalų departamento programas;

5.16. Teikti pasiūlymus Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, kitoms institucijoms dėl žmonių, nusipelniusių Lietuvos parolimpiniam sportui, apdovanojimo;

5.17. Teikti pasiūlymus Lietuvos kilnaus žaidimo komitetui dėl neįgaliųjų sportininkų, jų trenerių ir sportinės veiklos organizatorių apdovanojimo;

5.18. Apibendrinti šalies neįgaliųjų sportininkų pasiekimus Parolimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose;

5.19. Nuolat propaguoti parolimpinį judėjimą ir teikti informaciją žiniasklaidai apie neįgaliųjų sportą. Nuolat papildyti naujienomis LPOK internetinę svetainę;

5.20. Bendradarbiauti su Lietuvos universitetais, tiriant neįgaliuosius sportininkus, jų gyvenimo kokybę, teikiant jiems įvairias rekomendacijas;

5.21. Atstovauti neįgaliesiems sportininkams LR Seime, komitetuose, svarstant susijusius įstatymų projektus, LR Vyriausybėje, Lietuvos sporto taryboje, Neįgaliųjų reikalų taryboje, Kūno kultūros ir sporto departamente, Lietuvos savivaldybėse, siekti palankių sprendimų rūpimais klausimais;

5.22. Nuolat propaguoti tarp neįgalių vaikų, moksleivių ir jaunimo parolimpines idėjas, organizuoti mokyklose renginius, kuriuose pristatomas neįgaliųjų sportas;

5.23. Ieškoti rėmėjų ir pagal galimybes skirti stipendijas perspektyviausiems jauniesiems sportininkams bei jų treneriams;

5.24. Rinkti geriausius metų neįgaliuosius sportininkus bei rengti kasmetinį  sportininkų ir trenerių pagerbimo vakarą;

5.25. Kasmet organizuoti Parolimpinės dienos renginius;

5.26. Vykdyti Lietuvos parolimpinio komiteto ataskaitines asamblėjas;

5.27. Vykdyti Lietuvos parolimpinio komiteto ataskaitinę-rinkiminę generalinę asamblėją;

5.28.  Organizuoti Lietuvos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdžius;

5.29.  Bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su Lietuvos neįgaliųjų organizacijomis;

5.30. Numatytiems darbams vykdyti sudaryti darbo grupes iš sportininkų, trenerių, federacijų vadovų ir darbuotojų, kitų, norinčių padėti parolimpiniam judėjimui, asmenų;

5.31. Ieškoti galimybių vystyti žiemos sportą ir kitas parolimpinio sporto šakas, kurios nekultivuojamos neįgaliųjų sporto klubuose (buriavimas, akmenslydis ir t. t.);

5.32.  Įgyvendinti antidopingo programą, remiantis tarptautine antidopingo strategija;

5.33. Puoselėti Lietuvos neįgaliųjų sportinio judėjimo istoriją, rūpintis jos aprašymu, saugojimu ir propagavimu, skatinti neįgaliųjų sporto teorijos nagrinėjimą ir taikymą praktikoje;

5.34. Remti ir skatinti mokslinius darbus, mokymo programas, pasiekimus neįgaliųjų sporto ir reabilitacijos klausimais;

5.35. Ginti Lietuvos neįgalių sportininkų, jų trenerių ir kitų neįgalių sportiniam judėjimui nusipelniusių šalies gyventojų interesus.

 VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO FINANSINIS APRŪPINIMAS

Šioje strategijoje numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalingas pakankamas finansavimas, todėl būtinas Lietuvos parolimpinio komiteto, visų šalies neįgaliųjų sporto organizacijų bei neįgaliųjų sportą remiančių valstybės institucijų, privačių rėmėjų glaudus bendradarbiavimas.

LPOK aktyviai dirba su rėmėjais, teikia programas Neįgaliųjų reikalų departamentui, Kūno kultūros ir sporto departamentui, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui ir t. t.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

2017–2020 metų Lietuvos parolimpinio komiteto veiklos strategijos įgyvendinimo kontrolę atliks Lietuvos parolimpinio komiteto Generalinė asamblėja, Vykdomasis komitetas, Revizijos komisija bei organizacijos, finansuojančios programas. Vykdomos programos bus tikslinamos, atsižvelgiant į joms skiriamas lėšas.