Lietuvoje jau 20 metų veikia 4 nacionalinės neįgaliųjų sporto organizacijos: Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK) su trimis neįgaliųjų sporto federacijomis, kurios yra LPOK steigėjos- Lietuvos aklųjų sporto federacija, Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (su judėjimo sutrikimais), Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas. Tik šios   organizacijos   atstovauja  Lietuvai   tarptautinėse neįgaliųjų sporto organizacijose. Federacijų nariai yra 32 žmonių su įvairiomis negalėmis sporto klubai,  kuriuose sportuoja daugiau nei 3 tūkst. žmonių su negalia.

2011.05.05 įvyko Lietuvos parolimpinio komiteto neeilinė generalinė asamblėja. Jos metu LPOK nariu buvo priimta Viešoji įstaiga "Parolimpinio sporto rėmimo fondas". Taip pat buvo pakeisti kai kurie LPOK įstatų straipsniai. Įstatų pakeitimai leido atskirti Lietuvos kurčiųjų sporto komitetą nuo Parolimpinio komiteto.

Daugumos Lietuvos žmonių su negalia sporto organizacijų struktūra atitinka pasaulinę neįgaliųjų sporto struktūrą.

Lietuvos parolimpinis komitetas (toliau LPOK) yra savarankiška Lietuvos Respublikos neįgaliųjų sporto organizacija, vadovaujanti ir koordinuojanti parolimpinį judėjimą Lietuvoje. LPOK  teisinė forma – asociacija.

LPOK tikslas – koordinuoti parolimpinį judėjimą Lietuvoje, integruoti neįgaliųjų sportą į bendrąją šalies sporto sistemą, sudaryti neįgaliems sportininkams tokias pat kaip ir sveikiesiems treniruočių sąlygas siekti sportinių rezultatų.

LPOK uždaviniai:

prisidėti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą;

vykdyti priimtą LPOK veiklos programą;

plėtoti, remti, puoselėti parolimpinį judėjimą ir neįgaliųjų sportą Lietuvoje, atstovauti Lietuvos parolimpiniams interesams tarptautiniame parolimpiniame judėjime;

drauge su Lietuvos aklųjų sporto federacija (LASF) ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija (LNSF) rūpintis sportininkų rengimu, atranka ir dalyvavimu parolimpinėse žaidynėse, Europos ir pasaulio čempionatuose;

remti ir skatinti mokslinius darbus, mokymo programas, pasiekimus neįgaliųjų sporto ir reabilitacijos klausimais;

demokratizuoti Respublikos neįgaliųjų sportą, siekti, kad vasaros ir žiemos parolimpinėse žaidynėse dalyvautų daugiau sunkesnės negalės sportininkų, skatinti moteris aktyviau dalyvauti parolimpiniame judėjime, šalinti iš neįgaliųjų sportinio judėjimo viską, kas prieštarauja parolimpiniams idealams ir principams;

plėsti Lietuvos neįgaliųjų sporto organizacijų tarptautinius ryšius;

puoselėti Lietuvos neįgaliųjų sportinio judėjimo istoriją, rūpintis jos aprašymu, saugojimu ir propagavimu, skatinti neįgaliųjų sporto teorijos nagrinėjimą ir taikymą praktikoje;

ginti Lietuvos neįgaliųjų sportininkų, jų trenerių ir kitų neįgaliųjų sportiniam judėjimui nusipelniusių šalies gyventojų interesus;

neįgaliųjų sportinio judėjimo interesais bendradarbiauti su valstybinėmis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis, grindžiant bendradarbiavimą nepriklausomais tarpusavio santykiais ir gera valia.

Praktikuojamos tokios sporto šakos: lengvoji atletika, dziudo, golbolas, plaukimas, šoudaunas, krepšinis, stalo tenisas, lauko tenisas, orientavimasis,  tinklinis, biliardas, bočia, sunkioji atletika, jėgos trikovė, šaškės, šachmatai ir sportinė žūklė.

Šalies neįgalieji sportininkai parolimpinėse žaidynėse iškovojo 6 aukso, 12 sidabro ir 16 bronzos medalių.

Lietuvoje neįgaliųjų sporto programos yra finansuojamos valstybės  per Kūno kultūros ir sporto departamentą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie SADM.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas jau penkioliką metų su pertrauka yra Vytautas Kvietkauskas, Europos parolimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys, generalinis sekretorius Gintaras Zavadckis.